Viskam savas laikas. Tik reikia mokėti laukti. Štai kad ir aš: seniai varvinau seilę dėl lovos užstiesalo. Leopardo kailio imitacija. Labai tinka prie mano safario stiliaus miegamojo. Žiūrėjau žiūrėjau, norėjau norėjau, bet vis nesiryžau. Pernelyg brangu. Gal ne tiek dėl brangumo dvejojau, kiek dėl to, kad tokių išlaidų nebuvau suplanavusi.
Tie užtiesalai buvo trijų dydžių: vienas – mažiukas ir kainavo 99 litus, antras – vidutinio dydžio, kainavo 149 litus, trečias – didžiulis (King size) kainavo 199 litus. Iki šimto litų dar galėčiau mokėti. Tik tas mažiukas užtiesaliukas mano dvigulei lovai per siauras. King size – jau būtų per didelis: arba reikėtų dėti ant grindų, arba tektų kažkaip užlankstyti kraštus. Man reikia to vidutinio. Tik 150 litų gaila. Taip taip, 150. Jau nebepasiduodu prekybininkų mėgstamiems triukams rašyti kainą taip, kad ji atrodytų mažesnė.
Vis ateinu, būdavo, vis pasižiūriu į tuos pledus ir apsisukusi išeinu. Pardavėjos jau su manim sveikintis kaip su kokia nuolatine pirkėja pradėjo. Ir aš su jomis kaip su senomis pažįstamomis kiekvieną kartą pasisveikindavau: išsišiepiu iki ausų ir drožiu prie tų savo išsvajotų užtiesalų.
Ir štai prieš keletą dienų man bedūsaujant prie mano leopardų viena pardavėja priėjusi šnipštelėjo, kad parduotuvę greitai uždarys. Nebeišsilaiko. Taigi turėtų būti išpardavimas artimiausiu metu. Geroji fėja, o ne pardavėja!
Tada aš jau per dieną po du kartus į tą parduotuvę. Atnešiau savo gerajai fėjai šokolado plytelę. Už gerus darbus reikia atsilyginti. Ir štai vakar! Vakar buvo ta diena! Visi užtiesalai buvo nukainoti. Visi po 75 litus!
Mokančiam laukti atlyginama dvigubai!
Pinigų medis
Facebook puslapis