Ir ko gi dabar visi pakvaišo dėl to aukso? Net Henriko mama paaimanavo, kad gal reikėtų aukso nusipirkti. Neaišku, kas čia su tais pinigais bus, o per radiją sakė, kad auksas jau daugiau kaip tūkstantį dolerių kainuoja. Tik neišgirdo, koks kiekis. Ar barelis, ar kažkokia uncija, ar kažkoks buljonas. Doleriai nuvertėjo, su litais dar nežinia, kaip čia bus, o auksas visais laikais vertę turėjo. Auksą į duoną seniau žmonės mainę
Nesiginčijau su anyta. Nesvarbu, kad ji savęs sena nelaiko. Bergždžia jai būtų ir ką nors aiškinti. Juolab kad pati daug ko nesuprantu.
Na, pavyzdžiui, kodėl auksas brangsta? Juk jis net mažai kur naudojamas pramonėje. Daugiausia – kaip papuošalas: grandinėlės, žiedai, auskarai, noskarai, bambakarai… Dar dantų karūnėlės. Arba velionio Sadamo Huseino tualeto puošmenos.
Beje, girdėjau, kad dabar degtinę su aukso dulkėmis gamina – per kažkokius aukso filtrus leidžia. Kažin, jei aš vestuvinį žiedelį į arbatą vietoj sausainio pamirkyčiau, ar irgi būtų arbata su aukso dulkėmis? Klausykit, puiki idėja! Reikėtų kokiam prabangiam restoranui, kavinei аr kokiam turtuolių klubui pasiūlyti. Jau matau valgiaraštį: juoda arbata – 5 litai, arbata su aukso dulkėmis – 79 litai. Kodėl 79? Todėl, kad tai аukso atomo numeris periodinėje Mendelejevo lentelėje. Kitaip nežinau, kaip kainą nustatyti. O paskui įsteigčiau arbatos su aukso dulkėmis mėgėjų klubą. Arba institutą. Metinis narystės mokestis – 3 080 litų (čia virimo temperatūra)… Klubo nariams arbata su aukso dulkėmis – tik 5 litai. Žiūrėkit, kiek susitaupo: jei kartą per savaitę ir gertum auksinę arbatą – per metus sumokėtum 4 108 Lt, o jei nusiperki narystę – sutaupai tūkstantį su viršum! Manote, neatsirastų norinčių paragauti arbatos su aukso dulkėmis?
Sako, kad visas pasaulio iš žemės gelmių ištrauktas auksas sveria 160 tūkstančių tonų. Pusė šio kiekio naudojama arba laikoma kaip investicija. Kitaip tariant, guli užrakinta seifuose. Argi ne nesąmonė traukti, kasti auksą iš po žemių, kad galėtum vėl užrakinti ir padėti? Galbūt vėl užkasti, t. y. paslėpti? Kaip tada nustatyti aukso kainą, jei iš jo jokios naudos, tik tokia, kad auksas nerūdija? Dar suprasčiau, jei būtų kalbama apie papuošalų kainą – auksakaliai, dizaineriai, menininkai vargo, darbo įdėjo. Nors man asmeniškai labiau patinka sidabras. Auksinės grandinės, auksiniai dantys – tikra beskonybė. Bet, kaip sako, dėl skonio nesiginčysim.
Taigi nuo ko priklauso seifuose gulinčio aukso vertė? Nuo to, kaip susitars pirkėjas ir pardavėjas? Ir kodėl tada, kai jie, kaip ir mano anyta, išsigąsta, kad pinigai nuvertės, aukso kaina išauga? Gal ir logiška: aukso taip lengvai neprikasi, kaip gali prispausdinti naujų pinigų... Bet kai daugelis vėl užsimanys auksą parduoti, kitaip tariant, išmainyti į pinigus, jo vertė vėl gali sumažėti? Ar ne?
Susirinkau savo auksą: vestuvinį žiedą, mamos dovanotą žiedelį aštuoniolikto gimtadienio proga, dar du Henriko dovanotus žiedelius, keletą įvairaus ilgio ir plonumo grandinėlių ir apyrankių, dvi poras auskariukų ir padėjau ant svarstyklių. Svarstyklių rodyklė nepajudėjo...
Manau, man vis tiek užteks mano turimo aukso. Nors jei turėčiau daug pinigų ir bijočiau , kad jie gali nuvertėti, gal už jų dalį ir nusipirkčiau kokią monetą, medalį... O gal papuošalų? Jei Henrikas kada nors taptų musulmonu ir pasakytų: „Išeik, kaip stovi“...